NUO LIEPOS 1 D. MAŽĖJA ŠILUMOS KAINA  (0)

2017−06−26

Nuo 2017 m. liepos 1 d. nustatyta AB „Panevėžio energija“ vienanarė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį – 5,29 ct/kWh be PVM. Nuo šių metų birželio 1 d., panaikinus lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) šilumai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti ir karštam vandeniui, taikomas standartinis 21 proc. PVM, todėl liepos mėnesį visiems vartotojams šiluma kainuos 6,40 ct/kWh (su 21 proc. PVM). Galutinė šilumos kaina vartotojams, palyginus su praėjusiu birželio mėn., mažėja 1,4 proc.

SKAPIŠKYJE LIEPSNOSE ŽUVUSĮ VYRIŠKĮ IŠTIKO JO GIMINĖS LIKIMAS  (2)

2017−06−22

Antradienio naktį Skapiškyje siautęs gaisras nusinešė žmogaus gyvybę. Apie šio kaimo pakraštyje, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, liepsnojantį gyvenamąjį namą priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai pranešė arčiausiai gyvenantys kaimynai. Visa laimė, kad tuo metu buvo nurimęs gūsingas vėjas ir ugnis neišplito į gretimas sodybas.

MERAS LIKO BE PADĖJĖJOS  (12)

2017−06−22

Nuo birželio 19 dienos Kupiškio rajono savivaldybėje nebedirba vyresnioji mero padėjėja Giedrė Matijosaitė. Iš darbo savo noru išėjusi darbuotoja tikino, kad jos pasitraukimo pagrindinės priežastys – siekis tobulėti ir svajonės, vedančios į priekį.

NUTRIJOMS LAIKYTI KOMERCIJOS TIKSLAIS – REIKIA LEIDIMO  (0)

2017−06−13

Nuo 2016 m. nutrijos yra paskelbtos Europos Sąjungos invazine gyvūnų rūšimi, todėl ir jų augintojai Lietuvoje turėtų suskubti jas realizuoti arba gauti leidimą laikyti komercijos tikslais. Tokį leidimą įgaliota išduoti Aplinkos apsaugos agentūra.
Pasidomėjome, ar Kupiškio rajone šiuo metu kas nors laiko nutrijas.

„OBELĖLĖ“ ŽAVISI AUGALAIS IR JUOS PUOSELĖJA  (3)

2017−05−30

Pastaruoju metu šalies darželiuose, mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose pradėjo dygti šiltnamiai. Taip norima skatinti vaikus nuo pat mažumės užsiimti augalininkyste, diegti supratimą, iš kur ant mūsų stalo atsiranda daržovės, prieskoninės žolelės.
Šiemet Kupiškio vaikų lopšelyje-darželyje „Obelėlė“ irgi stovi šiltnamis.
Apie jo atsiradimą ir kitus ūkiškus dalykus pasikalbėjome su šios ugdymo įstaigos vadove Danguole Koženiauskiene ir jos pavaduotoja ugdymui Jurgita Naikauskiene.

TVARKINGOS LAIMIKIO APDOROJIMO AIKŠTELĖS STABDO AFRIKINĮ KIAULIŲ MARĄ  (1)

2017−05−16

Medžioklės plotų naudotojai privalo savo medžioklės plotuose įrengti sumedžiotų laukinių gyvūnų pirminio apdorojimo aikšteles. Tos aikštelės turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Jų tinkamumą eksploatuoti tikrina rajonų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.
Tokį patikrinimą balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje atliko ir Kupiškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai kartu su Kupiškio rajono aplinkos apsaugos agentūros atstovu Gytautu Stuku.

TRYS SLAUGYTOJOS DARBO DEŠIMTMEČIAI – ŠEPETOJE  (0)

2017−06−01

Tęsdami pažintį su rajono medicinos punktuose dirbančiais medikais šį kartą apsilankėme Šepetoje. Šios gyvenvietės ir aplinkinių kaimų gyventojų sveikata tris dešimtmečius rūpinasi bendruomenės slaugytoja Laima Morkūnienė.
Už lango – jau vasara, šiltuoju metų laiku varstančių punkto duris sumažėja, todėl ramiai pasišnekėjome apie kasdienio darbo aktualijas.

ALKOHOLIZMO GYDYMO BŪDAI  (2)

2017−05−25

Lietuvoje ir pasaulyje yra labai daug ir įvairių alkoholizmo gydymo būdų. Deja, vieno efektyviausio alkoholizmo gydymo būdo nėra. Gydant alkoholizmą geriausia yra taikyti kompleksinį gydymą. Alkoholizmas yra lėtinė liga, todėl pirmiausia, prieš pradedant ją gydyti, reikėtų išsiaiškinti, kodėl žmogus pradėjo gerti. Gydymas nuo alkoholizmo kiekvienam žmogui turėtų būti parenkamas individualiai, atsižvelgiant į paciento amžių, lytį, fizinę sveikatą, emocinę būklę, alkoholio vartojimo trukmę, kiekį, gyvenimo sąlygas ir daug kitų faktorių.

PIRTIMS – NAUJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI  (1)

2017−04−27

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas informuoja, kad nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsigalios nauja Lietuvos higienos norma HN 39:2016 „Pirčių visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 39:2016).

BROLIŲ DVYNIŲ VISAS GYVENIMAS – BITĖS  (1)

2017−06−17

Bitininkystė Lietuvoje populiari nuo seno. Dažnai pasigirsta, kad bitininkų bendruomenė sensta, nėra kam perimti tradicijų.
Jauni bitininkai Ignas ir Vilius Jackevičiai šią mintį paneigtų. Prieš šešerius metus savarankiškai pradėję bitininkauti jie sparčiai plečia bičių ūkį, o jų parduodamas „Brolių medus“ žinomas ne tik kupiškėnams. Su dvyniais ir jiems bitininkauti padedančiu vyriausiuoju broliu Vaidu bei jo žmona Laura ir pasišnekėjome apie visus paviliojusį seną lietuvių amatą, bitininkavimo džiaugsmus ir rūpesčius.

KATINAS SALIAMONAS – GĖLIŲ STUDIJOS SIELA  (2)

2017−06−17

Ir Lietuvoje galima pastebėti gyvūnus darbe. Biuruose apgyvendinami katinai ar šunys, jaukiose parduotuvėlėse čiulba kanarėlės.
Pačiame Kupiškio centre įsikūrusioje „Sandros gėlių studijoje“ beveik prieš pusmetį apsigyveno katinas, vardu Saliamonas.

POVILAS GAIDYS: „TEATRE ATRADAU SAVE“  (0)

2017−06−10

Su kraštiečiu, Subačiaus miestelyje gimusiu garsiu režisieriumi, Klaipėdos universiteto docentu Povilu Gaidžiu, pirmas interviu „Kupiškėnų mintyse“ buvo publikuotas prieš daugiau nei trylika metų. Tuomet kalbėtasi Klaipėdos universiteto Menų fakultete, radus trumpą atokvėpio valandėlę tarp pašnekovo įsipareigojimų savo pirmo kurso studentams, būsimiems aktoriams.
P. Gaidys šių metų gegužės 24 dieną paminėjo 80-mečio jubiliejų. Šia proga su režisieriumi susitikome ir pasikalbėjome Klaipėdos dramos teatre, kurį jis tarsi tėvas vaiką augino, puoselėjo daugiau nei penkiasdešimt metų. Taip sutapo, kad tądien Lietuvoje buvo minima ir Tėvo diena.

AUGALAI IR POLITIKA ARBA NUO SAKURŲ PRIE MAGNOLIJŲ  (1)

2017−06−17

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kuo čia dėti tie augalai. Politika sau, augalija sau. Visgi giliau pasirausus galima užčiuopti labai glaudų jų tarpusavio ryšį.
Į tai galima žvelgti plačiąja ir siaurąja prasme. Pirmu atveju augalai dažnai griežia pirmu smuiku mūsų socialiniame gyvenime – jie mus lydi ir džiaugsmo, ir skausmo akimirkomis, primena neužmiršti svarbių dalykų.

PROVINCIJOS KOMPLEKSAI  (4)

2017−06−10

Nuo pat viduramžių, kai lietuvių bajorai ėmė keliauti po Vakarų Europos šalis ir dažnai ten įgydavo išsilavinimą, tapo įprasta, kad, grįžę iš svetur, jie mažuose miestuose ir sostinėje imdavo kurti tokią aplinką, kokią patyrė būdami užsienyje. Tokiu būdu Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, o vėliau Lietuva carinės Rusijos imperijoje buvo modernizuojama ir tobulėjo. Klaidinga būtų manyti, kad šis procesas vyko tik paprasčiausiai kopijuojant Vakarus – užsienio patirtis būdavo originaliai interpretuojama ir pritaikoma vietinei aplinkai. Lietuvoje radosi daugelis bažnyčių, dvarų pastatai su unikalia bajoriška kultūra. XX amžiuje, tarpukariu, mūsų šalies raida pasiekė didžiulius tempus, ir valstybė išties tapo moderni. Tokių centrų, kokie buvo Paryžius, Berlynas, Roma ir Londonas, civilizacija lietuviams atrodė kaip siektinas ir sektinas pavyzdys – save traktavome kaip periferiją.

AR GERĖS VAIKŲ NAŠLAIČIŲ GYVENIMAS?  (2)

2017−06−03

Savaitės pradžioje, likus porai dienų iki Tarptautinės vaikų gynimo dienos – birželio 1-osios, Seimas pritarė Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama dvigubinti išmokas vaikams, kurių neišlaiko tėvai.

AŽUVADŽIAI – TARP SENOVĖS IR DABARTIES  (0)

2017−06−22

Skapiškio seniūnijos kaimas – Ažuvadžiai nuo seniūnijos centro nutolęs 7 kilometrus į pietryčius, prisiglaudęs prie Skapiškio–Vaduvų kelio ir prie Vaduvų miško. Greta šio kaimo įsikūrę Kandrėnų, Kandrėnėlių, Kirkėnų, Pacauskų kaimai, netoliese stūkso ir Vaduvų dvaro griuvėsiai. Pro kaimą teka Vaduvos upelis.
2000 metų duomenimis, Ažuvadžiuose buvo 5 sodybos ir 12 gyventojų. Ar šis nedidelis kaimelis gyvas iki šių dienų?

STIRNIŠKIŲ PILIAKALNIS – SUBATĖNŲ TRAUKOS VIETA  (1)

2017−06−15

Subačiaus seniūnijoje, Stirniškių kaime, stūksančio to paties pavadinimo piliakalnio užmirštu tikrai nepavadinsi. Jis yra ne tik subatėnų, bet ir aplinkinių kaimų gyventojų traukos centras minint dvi šventes – Baltų vienybės ir Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Žmonių lankomas, seniūnijos prižiūrimas Stirniškių piliakalnis prieš beveik dešimtmetį buvo atgaivintas – iškirtus krūmus, atsivėrė graži panorama. Vietiniai tikina, kad čia tvyro ypatinga aura.

VADUVŲ PILIAKALNIS IR JO PALYDOVAI  (0)

2017−06−08

Norint patekti į Skapiškio seniūnijoje stūksantį Vaduvų piliakalnį, reikia iš Kupiškio važiuoti plentu Rokiškio link ir pasukti į dešinėje vingiuojantį keliuką, vedantį į Kandrėnus. Pervažiavę šį kaimą ir Pacauskų kaimą ir pasukę į dešinę pietvakarių kryptimi pasieksime kelionės tikslą.
Vaduvų piliakalnis ypatingas, nes turi du savo palydovus – čia pat įrengtas kapines ir tolėliau buvusią Vaduvų dvarvietę.

GRAŽIAI SUDĖLIOTA AISTĖS DIENOTVARKĖ  (0)

2017−06−14

Kas mokėsi mokykloje prieš dvidešimt ar daugiau metų, apie mokinių savivaldą galėjo tik pasvajoti. Šiuo metu ji yra savaime suprantamas dalykas ir vienas būtinų sąlygų įgyvendinant demokratinį mokyklos valdymą.
Pirmi mokinių savivaldos daigeliai Lietuvoje buvo labai formalūs, o pastaraisiais metais mokyklinis jaunimas vis aktyviau dalyvauja sprendžiant jiems aktualius klausimus kartu su savo mokytojais, mokyklų administracijomis.
Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje taip pat ne vieneri metai veikia mokinių parlamentas. Kas tai per veikla, pasikalbėjome su šio parlamento prezidente, antroke gimnaziste Aiste Liaudanskaite.

PATRULEI GATVĖ NEIGIAMŲ EMOCIJŲ NEKELIA  (2)

2017−06−14

Greta Radzevičiūtė – tikra noriūnietė, šiuo metu gyvenanti Kupiškyje. Policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajai patrulei gatvė yra neatsiejama nuo jos darbo – eidama tiesiogines savo pareigas patruliuoti miesto ir rajono gatvėse ji turi gana dažnai. Apie vaikystės Melioratorių gatvelę ir Krantinę, prie kurios stovinčiame name yra įsikūrusi, su Greta ir pasišnekėjome.

„RENKUOSI MOKYTI!“ – ATRASTI MOKYTOJO PROFESIJAI  (2)

2017−06−07

Prognozuojama, kad nuo 2018 metų Lietuvoje ims trūkti mokytojų, nes jaunuoliai nenoriai renkasi mokytojo profesiją. Susidoroti su iškilusiais sunkumais mokykloms padeda programa „Renkuosi mokyti!“ ir kviečia jaunus, motyvuotus žmones pažinti mokyklą iš naujo. Per devynerius metus į šią programą įsitraukė apie 40 mokyklų iš įvairių Lietuvos kampelių, o mokytojo amplua išbandė apie 100 jaunuolių.
Deja, rajono mokymosi įstaigos ir Kupiškio jaunimas kol kas yra šios programos nuošalyje.

ALBINAS TINDŽIULIS-DĖDĖ: „NIEKADA SU LIETUVOS PRIEŠAIS NESITARSIU“  (0)

2017−06−20

Kupiškio rajono Alizavos ir Salamiesčio apylinkėse gausu pasipriešinimo sovietinei okupacijai įvykių. Čia veikė Dariaus ir Girėno rinktinės partizanų junginio vadas, buvęs Lietuvos karo aviacijos viršininko brigados generolo Antano Gustaičio adjutantas, aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis. Šis žmogus buvo autoritetas tarp vietinių gyventojų ir bendražygių. Jo slėptuvėje lankėsi Antanas Starkus-Montė iš Šimonių girios, su juo palaikė ryšį Alizavos, Kupreliškio partizanai.

FOTOGRAFIJOSE – NEMARIOS TREMTINIŲ GYVENIMO AKIMIRKOS  (0)

2017−06−20

Birželio 14 d. Kupiškyje svečiavosi garbaus amžiaus fotografas Vincas Ramanauskas, kuris savo akimis matė vieną tragiškiausių Lietuvos istorijos įvykių – masinius trėmimus į Sovietų sąjungos šiaurę. Gyvendamas Sibiro platybėse jis per kasdienybę žingsniavo su fotoaparatu rankose, todėl galėjo įamžinti tautiečių būtį tremtyje. Šiuos unikalius kadrus kupiškėnai gali pamatyti Kultūros centre surengtoje parodoje „Tremties akimirkos. 1955–1958 m.“.

IŠSKIRTINĖS PARTIZANO GYVENIMO ISTORIJOS IŠTRINTI NEPAJĖGUS NET LAIKAS  (3)

2017−06−06

Ne vienam Lietuvos laisvės gynėjų istorija – tai lyg tolimi, paslaptimis apipinti pasakojimai, kurie šiandien sugrąžina mus į tolimus pokario ginkluoto pasipriešinimo Lietuvoje laikus, prasidėjusius 1944 metais. Tuomet į Lietuvą įžengė sovietinė kariuomenė, o su ja kartu – ir „šviesaus rytojaus“ kūrėjai. Prireikė beveik dešimtmečio, kad Lietuvoje būtų nuslopintas krauju nudažytas pasipriešinimas.
1947 metais pasipriešinimo kovotojų būrius sudarė apie 30 tūkstančių ginkluotų vyrų, kurie sujungė 9 kovines apygardas. Kiekviena jų turi savo istoriją, kurią iki šiol, lyg tai būtų atsitikę vakar, mena išlikę gyvi partizanai – tų laikų liudininkai.
Vienas jų 89 metų Algimanto apygardos partizanas Jonas Kadžionis-Bėda, kuris tvirtina, kad niekas negali atstoti to džiaugsmo, kurį siela ar širdis patiria jausdama, kad elgėsi teisingai. Ir, jeigu reikėtų, savo gyvenimą jis vėl taip pat pakartotų.